Brangios mašinos ir nauji prietaisai ne tokie svarbūs, kai susiduri su tuo

Šis postas ne apie nuogas žvaigždes, kietus įrenginius ir gražų gyvenimą. Aišku, juo nesidalins. Tai postas apie žmones, kurie kovoja su sunkiais susirgimais.

Kartą vienas mažylis, kuris gulėjo klinikoje, paklausė seselės, ar gali jis dar truputį pagyventi? Berniukas buvo be plaukų ir jo odos spalva buvo kažkokia pilkai žalia. Medicinos sesuo, su kuria jis kalbėjo, dirbo šioje klinikoje jau beveik 30 metų. Bet prie tokių žodžių taip ir nepriprato.

– Ką tu, mažyli? Žinoma, tu gyvensi, tau dar viskas priešakyje, – atsakė jam medicinos sesuo.

– Teta Neringa, žinot, man bent iki šeštadienio pagyventi. Vyresnio brolio gimtadienis bus, ir aš labai norėčiau jį pasveikinti.

Onkologijos skyrius – vieta, iš kurios paprastai niekas daugiau negrįžta namo. Taip, jie daro daug, bendrauja, linksminasi, gydosi, bet gydymo nėra…Yra neišvengiamo laukimas. Skaudu, kai su tuo priversti susidurti vaikai. Jie juk dar visai maži. Už ką jiems tai?

Jokie pinigai negalės išgelbėti šio berniuko, net patys geriausi visos planetos chirurgai ir onkologai nieko negalės padaryti. O jis tik nori spėti pasveikinti brolį su gimimo diena. Jis prašo tik poros dienų. Jis svajoja apie tai. Ir brolis taip pat laukia šios dovanos labiau už viską, bet niekas nežino, kada…

O tuo metu esame mes – žmonės, kuriuos domina naujas išmanusis telefonas, aifonas, nesvarbu. Mes apsupame save visais įmanomais prietaisais, kurie dažnai protingesni už mus, viskas dabar turi ypatingą sistemą.

Mes visaip vystome technologijas, gaminame „protingus“ tualetus. Iš esmės mes eikvojame visus savo įgūdžius kažkokiems niekams. O iš tiesų svarbūs dalykai lieka nuošalyje. Jei jūs turite pinigų, jūs galite viską, ką tik norite, pripūsti lūpas, padidinti krūtinę, sumažinti nosį, atlikti plaukų persodinimą – viską, kas jums šaus į galvą. Bet štai ligoje jūsų pinigai jums nepadės…

Esmė ne tame, kad žmonija blogai išsivysčiusi, visiškai ne. Mes lengvai siunčiame į kosmosą ką tik nori, kuriame oro taksi ir visokią „protingą techniką“.

Bet tai, kas iš tiesų svarbu, žmonėms neįdomu. Tampa svarbu, kai pats susiduri su tokia situacija. 

P.S.

Taip,mes turime savo svajonių, savo troškimų , mes pilnai galime norėti naujo telefono, namo, jachtos, mašinos. Bet kažkuriuo momentu supranti, kad tie materialūs troškimai tokie niekingi. Kai žmogus mirtinai serga, visi artimieji pasiruošę atiduoti visas mašinas, namus, telefonus ir kita, kad jų artimasis liktų dar su jais, kad tik spėtų pasveikinti brolį su gimtadieniu.

Žinoma, visa tai tik mano samprotavimai, jūs galite paeiti pro šalį ir neatkreipti dėmesio. Bet galbūt jūs susimąstysite ir pradėsite gyventi kitaip, su kitais prioritetais ir tikslais.

Bonusas