Istorija apie beplaukę katytę

Draugė nusipirko beplaukę katę Kanados sfinksą, mergaitę. Pirko žiemą. Atėjus vasarai, katytė paaugo ir mėgo sėdėti ant palangės stebėdama paukščiukus ir miauktelėdama. Vasara. Karštis. Grįžusi iš darbo draugė mato, kad jos katytė ant palangės guli neįprastoje pozoje: visa raudona, akys sušokusios į vieną“, kaip draugiškas žvairumas, liežuvis virsta iš burnos, tarsi ją kepė keptuvėje.
Toliau, kaip ji pasakoja: „Tikrai išsigandau dėl savo mylimos augintinės gyvybės, nesuprasdama, kas įvyko, įkišau ją į krepšį ir išskubėjau pas veterinarą. Gydytojas pasakė, kad katė APDEGĖ (!!) ant palangės! Ir ją būtina kuo skubiau patepti riebia grietine.

Veterinaras sušvirkštė katei vaistų, po ko mes su augintine nubėgome į parduotuvę nusipirkti grietinės. Pieno produktų skyriuje pardavėjo nebuvo. Aš paprašiau merginos iš gretimo skyriaus man padėti išsirinkti riebiausią grietinę, kad galėčiau nutepti savo apdegusią katytę. Kažkodėl mano prašymas sukėlė juoką, bet grietinę vis tik padavė. Paėmusi indelį, aš su katyte krepšyje nubėgau prie kasos, prie kurios buvo ilga eilė.

Baimindamasi dėl savo mylimos augintinės gyvybės, ėmiau prašyti, kad užleistų eilę, nes skubiai reikia nutepti grietine savo apdegusią katytę. Priekyje stovėjusi moteris šiek tiek sutrikusi atsakė į prašymą: Paplūdimyje ir mano katytė apdegė, o ir stringai nutrynė, bet aš nelendu be eilės! Žmonės, išgirdę tokį dialogą, ėmė springti juokais. Tada aš patikslinau, kad mano katytė yra beplaukė, todėl ir apdegė, ir visai ne paplūdimyje, o ant palangės. Dabar vyrai ėmė draugiškai juoktis, o iš minios į mane ėmė žvilgčioti sutrikusios moterys, krizenti, kad jų katytės irgi beplaukės, bet tai juk ne priežastis lįsti be eilės. Dabar jau su ašaromis akyse aš paaiškinau žmonėms eilėje, kad dabar parodysiu savo katytę, nes ji gali nugaišti nuo perkaitimo. Visa salė plyšo juokais. Visi vos ne ant grindų griuvo iš juoko. Aš atidariau krepšį. Pamatę beplaukę katę, iškart praleido į priekį.

Bet tuo mano keisti nuotykiai nesibaigė. Ant pirkinių staliuko aš nutepiau katę grietine ir išlėkiau gaudyti taksi, kad greičiau grįžčiau namo. Nuvažiavus pusę kelio, katytė ėmė šlapintis tiesiai į krepšį ant mano kelių. Vairuotojui aš sumurmėjau: Sustabdyk automobilį, man po kojomis bėga! Tada jis piktai paklausė: Tu ką, nejau apsimyžai? Kad nuraminčiau vairuotoją, paaiškinau: Ne aš, o mano katytė! Vairuotojas suriko: Tu ką, girta? Kaip aš primyžtame salone keleivius vešiu? Fu! O smarvė kokia! Reikėjo ir jam parodyti beplaukę katytę, aiškintis, kad gyvūnas apdegė ir apsisisiojo.

Ir juokdamasis, ir keikdamasis, iki namų jis vis tik mus nuvežė. Kaip jis pats sakė, kitą keleivį jis veš negreit, nes turi išdžiūti sėdynės ir kvapas išnykti. Teko papildomai jam sumokėti už apšlapintą sėdynę. Katytė atsigavo, pasitaisė, tačiau teko pakabinti žaliuzes, kad tokios situacijos nebepasikartotų. Merginos! Saugokite savo beplaukes katytes!

Bonusas