Kaip aš išgelbėjau katiną, o paskui katinas išgelbėjo mane

Katinas, tiksliau, kačiukas, skendo polietileniniame maiše. Jis užsilipo aukščiausiai ir bandė kvėpuoti. Kai aš pagavau maišą, su skęstančiais kačiukais, jis vienintelis liko gyvas. Šlapias ir svajojantis tik apie viena – kvėpuoti. Tai įvyko 1999 metais. Liesas, aklas, nesuprantantis, kas vyksta. Kai grįžau namo, supratau, kad skirsiuos.

 „Kas čia per bjaurybė?“- sušuko buvusioji. „Tu supranti, kad jis aklas?“ Aš maitinau kačiuką iš pipetės ir vengiau grindų skuduro, kuriuo švaistėsi buvusioji. „Tu gali suprasti, kad man alergija? Kad jis visur pridergs?“
Basia miegojo man ant rankų, paskui perėjo kitur, nes paaugo, ir miegojo man ant pilvo. Atsikvėpiau lengviau, kai mes su žmona išsiskyrėm. Tai buvo gal 2001-2002 metai. Po to 11 metų vienatvės. Aš visą laiką dirbau, aš didelis didelės kompanijos direktorius. Basia iš manęs prašė tik vieno, pamaitinti ir miegoti man ant pilvo. Na, ir sutvarkyti tualetą. Aš kasdien miegojau su katinu, važiavau su juo atostogauti, katinas pabuvojo JAV, Maldyvuose.

Kol… Neatėjo 2011-ieji. Gruodžio 31-osios naktį prisimenu minutėmis. Nebuvo nieko valgomo, nusprendžiau nusipirkti salotų ir vištienos, kad atšvęsčiau, bet taip užsibuvau darbe, kad grįžau namo 7 ryto. Pašėriau katiną, sau atsidariau seniai dovanotą viskio butelį, ir susėdome virtuvėje prie televizoriaus. Už lango ėmė švisti, ir taip man pasidarė liūdna, ėmiau verkti, ir taip įsiraudojau, kad negalėjau sustoti, net pasikūkčiodamas.

Kad aš vienas, kad man 40, nei žmonos, nei vaikų, ir kam aš gyvenu… sakau, pamiegosiu. Numečiau katiną nuo pilvo ir atsiguliau kažkaip laisviau. Ir čia sapnas. Ateina sapne katinas ir klausia manęs: „Tu tikrai nori šeimos? Tu manęs neišvarysi, jei gims vaikelis? Tu niekada nenuskandinsi manęs polietileniniame maišelyje? Tu mane glostysi kaip ir anksčiau? Gerai, aš tau surasiu žmoną“.

Atsibundu dėl to, kad Basia drasko ir graužia man kojas, tiesiog iki kraujo. Atsikėliau, nuėjau į vaistinę. Sausio 1, 12 val. ryto. Stovėjom eilėje dviese, kasininkė neskubėjo, buvo laiko, pradėjom kalbėtis, po dviejų mėnesių apsivedėm. Gimė berniukas, kuris labai mylėjo katiną. O vakar Basia mirė, jis pragyveno 19 metų. Jis prieš dvi savaites pasirodė man sapne ir sako: „Aš mirštu. Atleisk“.

Аndrey1970

Bonusas