Mano vyras – ne romantikas

Mano vyras – puikus žmogus, bet kaip ir visi puikūs žmonės, turi daug keistenybių. Pavyzdžiui, mano, kad dovanoti žmonai gėles – kvailystė. Geriau nupirkti žmonai dešros. Paprastą dieną virtos, per išeigines pusiau rūkytos, o per šventes galima palepinti ir šalto rūkymo. Žodžiu, visiškai ne romantikas. 

Vieną niūrią sausio dieną ant virtuvės palangės atsirado du gėlių vazonėliai. O juose stebuklingu būdu išdygo svogūnai. Švelnios strėlytės stiebėsi į šviesą, kvepėjo pavasariu. Reikia pasakyti, kad mes su dukra šį stebuklą pastebėjome ne iš karto, o kai daigai pasiekė kokius 5 centimetrus. Kiekvieną dieną mes kaip du katinai apuostydavome vazonus, norėjome suvalgyti pavasarį nedelsiant. Bet mes juk žmonės protingi, nusprendėme palaukti, kol vyro nebus namie ir svogūnai taps didesni, nors truputį. Vyras tikrai neleistų padaryti šventės pilvui iš tokių mažų daigelių.

Galiausiai atėjo diena, kai mes nusprendėme imtis tamsaus reikalo. Viskas klostėsi sėkmingai – vyras darbe, svogūnai paaugo. Dukra greitai surezgė salotėles: pomidoriukai, agurkėliai, paprika ir svogūniukai, įdėjom česnkako, pašlakstėme aliejumi ir suvalgėm.

Sekančią dieną vyras pastebėjo nusikaltimo pėdsakus. Jis sušuko:

– Kur mano augalai?

– Nesibark, bet mes suvalgėme svogūnus.

Jo akys išsiplėtė, veidas įgavo išskirtinės nuostabos išraišką.

– Brangioji, jūs suvalgėte ne svogūnus! Jūs suėdėte savo gėles, kurias aš su meile auginau jums kovo 8-ai! Jums auginau! Norėjau padaryti siurprizą! Vėlyvą rudenį sode iškasiau narcizų svogūnėlius, paskui dariau jiems dirbtinę žiemą, paskui pavasarį. Viskas pagal knygą. Tiksliai apskaičiavau laiką. Kas iš mūsų ne romantikas?!

Ką čia paprieštarausi. Taigi. Jei moteris gėlių vazonėlyje mato tiktai maistą, tai geriausia dovana jai visgi – dešra.

Bonusas