O va anksčiau tai

Dabar jau įprasta frazė: „O va anksčiau tai…anksčiau bobos laukuose gimdė ir nieko! Ir vėžio jokio nebuvo!..

Toliau pateikiama ištrauka iš psichoterapeutės Adrianos Imž tinklaraščio.

Taip, anksčiau nebuvo vėžio. Todėl kad jo nediagnozuodavo. Žmogus mirdavo ir viskas.

Nebuvo problemų su alergija skiepams. Vaikai tuntais mirdavo nuo difterijos ir viskas.

Nebuvo problemų su kontracepcija. Žmonės tiesiog gimdydavo ir išnešdavo vaikus į šaltį ar marindavo badu.

Po Amerikos atradimo pusė Europos išmirė nuo sifilio, o pusė indėnų – nuo gripo. Anglijoje Henriko, to paties, kuris su Ana Bolein, laikais paprasčiausias gripas nušienavo pusę Londono.

Nebuvo problemos su stipriomis moterimis. Moterys neturėjo pasų, teisių, galimybių, jas mušdavo ir prievartaudavo – ir tai nebuvo laikoma problema ar nusikaltimu.

Ir jokios problemos su orgazmais nebuvo – nebuvo orgazmų.

Ir su negimdiniais nėštumais ir pogimdymine depresija problemų nebuvo. Negimdinis nėštumas (arba nesivystantis) būdavo tik vienas. Moteris mirdavo – ir viskas. Ir depresijų pas moteris nebuvo. Buvo sunkus darbas.

Tos, kurios nemirdavo nuo gimdymo, 40-ies dažniausiai būdavo su nusmukusia gimda – nuo pastovaus sunkaus darbo. Bandažų irgi nebuvo. Visoms, kurios nori gražių suknelių ir balių, rekomenduoju skaityti Jekaterinos Antrosios memuarus. Taip taip, sosto įpėdinio žmonos, o vėliau – imperatorienės. Ten apie vėjaraupius, moteriškas problemas, buities sunkumus ir daug kito pas didikus.

Taip taip, pas tuos žmones, kurie valdė visas tos civilizacijos gėrybes. Man skaitymo procese susidarė įspūdis, kad aš dabar gyvenu ne šiaip prabangiau, bet šimtus kartų prabangiau už imperatorienę. Mano prosenelė ir pirmoji mano senelio žmona mirė gimdydamos, pusė mano tėvo brolių ir seserų išmirė nuo infekcijų, kurios dabar atrodo bauginimais iš pasakų.

Ir tai ne gūdūs viduramžiai, o dvidešimtas amžius. Na ir išvis, kam norisi aštrių pojūčių – galima bibliotekoje pasiimti aštuoniasdešimtųjų moterišką enciklopediją ir pasiskaityti apie moterų higieną.

Na kur ten – prieš šimtą metų mano lengvas gimdymas būtų pražudęs arba mane, arba dukterį. Tiesiog todėl, kad lengvas jis buvo medicinos dėka. Kai manęs klausia, kokiu laikotarpiu aš norėčiau gyventi – dabar. Aš nežinau, kas bus ateityje, bet dabar aš turiu džinsus, kedus, dezodorantą, savo asmeninį nekilnojamą turtą, pasą, kontaktinius lęšius, higienos ir kontracepcijos priemones, galimybę dirbti ir mokytis bet kokioje šalyje. Aš galiu išsiskirti tik todėl, kad nenoriu gyventi su tuo žmogumi. Aš galiu vairuoti mašiną. Aš galiu nusipirkti trauminį pistoletą ar elektrošokerį, o taip pat išmokti muštis, kad apginčiau savo artimuosius, ir taip, yra šansas, kad viršijus savigyną mane pasodins. Užtai neužmėtys akmenimis ir nenustums nuo uolos kaip susitepusios. Šioje visuomenėje dar krūva problemų, bet palyginus su tuo, kas buvo – tai nerealu.

Ir norintys atsukti laiką atgal paprasčiausiai nesupranta, kur jie pateks.

Aš suprantu. Ir aš žinau, koks titaniškas darbas buvo atliktas, norint padaryti bent tai, kas yra dabar.

Ir aš laiminga gyvendama čia ir dabar.

Bonusas