Pokalbis

– Ir paskutinis mūsų pokalbio klausimas. Kaip jūs save matote po dešimties metų?

– Naaaa…aš save matau tokią…su juodu šilkiniu peniuaru, išbalusią ir ilgais plaukais. Aš dėviu brangius sidabrinius papuošalus su juoduoju agatu ir oniksu. Gyvenu gotiško stiliaus pilyje, kažkur vakarų Rumunijoje. Mano liokajus išgąstingai mane vadina „Juodąja ponia“ ir kalba tik lotyniškai.

Kartais į mano namus užeina nepatenkinti žmonės su šakėmis, bet liokajus nuveda juos į pilies fligelį ir jie pradingsta. Prieš tai aš girdžiu jų riksmus, urzgimą, o po to čiaumojimą. Mano vardu gąsdina vaikus, žmonos draudžia vyrams net artintis prie mano valdų. Savo dienas leidžiu prie lango, ilgesingai dūsaudama ir dažnai pasakoju jaunutėms kambarinėms istorijas iš praeities, kai aš buvau jauna ir vėjavaikė…

– Ir tai viskas?
Žinoma ne. Dar aš turiu juodą rotveilerį raudonomis akimis. Ir aš puikiai tvarkau finansinius reikalus: išrašau lydraščius demonams, sudarau sutartis su tamsiosiomis jėgomis, meniškai atlieku brangių odinių baldų inventorizaciją, su jų amortizacijos paskaičiavimais. 

– Na ką gi, paskirsim jus į buhalteriją. Mums prieš mokesčių inspekcijos patikrinimą reikalingi darbuotojai su fantazija. Ir nepamirškite mokesčių inspektoriui papasakoti apie liokajų ir nepatenkintus lankytojus su šakėmis.

Margo Volkova

Bonusas