Principai – ne svarbiausia

Jis jai pasakė:

– Jūs man patinkate.

Aš galiu jus vesti.

Bet su sąlyga: jūs nustosite dažyti antakius ir lūpas.

Jūs išsiskirsite su savo draugėmis.

Tėvai pas jus galės atvažiuoti tik iš anksto suderintu laiku.

Jūs ateinate į mūsų namus su savo indais, kadangi mano tėvas religingas.

Jūs supratote mano sąlygas?

 -Taip. Bet jūs man nepatinkate.

– Kaip?

– Net nežinau. Nepatinkate.

– Tai reiškia?…

– Žinoma…

– O kaip gi?…Mes juk…

– Aš turėjau tam tikrų norų. Dabar jų nėra.

– Na, galbūt dėl indų aš buvau pernelyg kategoriškas.

– Ne. Viskas teisingai.

– Ir dėl tėvų galima kažkaip suderinti.

– O lūpdažis?

– Na, iš esmės nebaisu.

– O tai, kad jūs man nepatinkate?

– Na, tai pataisoma.

– Tai ir taisykitės.

Ir išėjo.

Michailas Žvaneckis

Bonusas