„Rinkis, aš arba tavo atmata!“ — pasakė man vyras

Ina vėl verkė. Igoris ir vėl prikibo prie Lioškos ir nenurimo, kol pats miego neužsinorėjo.

Ina susipažino su Igoriu, kai Liošai buvo vos metukai. Liošos tėtis žuvo baisioje avarijoje. Jį pervažiavo traukinys. Kai Ina sužinojo apie tai, ją ištiko nervinis priepuolis ir ji pusę metų gulėjo ligoninėje. Bet reikėjo gyventi… dėl vaiko…

Po metų ji sutiko Igorį. Jis pažadėjo jai auksinius kalnus, pasakė, kad bus Lioškai tėvu. Moteris patikėjo. Bet po pusmečio bendro gyvenimo jį pradėjo erzinti net nevikrūs mažylio žingsneliai. Kitaip savo nekaltu gyvenimu vaikelis niekaip negalėjo įkyrėti. 

Pradžioje jis apie tai sakė tik Inai, bet viskas nuėjo taip toli, kad jis ėmė grįžti girtas namo ir rėkti ant mažylio, kuris dar net nesuprato, ką jis sako. Ina, žinoma, neleido vaiko skriausti, bet dėl to prasidėdavo begaliniai skandalai ir Igoris net pakėlė prieš ją ranką, būdamas labai įsiutęs.

Bet šiandien jis pasakė tai, dėl ko Inai širdį suspaudė. Po eilinio skandalo jis jai sušuko:

— Rinkis, arba aš, arba tavo atmata! Išsiųsk jį pas močiutę, normaliai gyvensim tada abu.

Naktį Ina surinko daiktus, šiltai įsupo mažylį, atsargiai atidarė duris, kad vyras neatsibustų, ir išvažiavo su vaikeliu. 

Bet kur eiti? Nebuvo nė vienos gyvos sielos, kuri būtų norėjusi priimti ją su vaikeliu, nors laikinai, nors vienai nakčiai. Laimei, laiptinėje buvo nešalta, ir mama su vaiku visą naktį prasėdėjo laiptinėje, supdama jį.

Pinigų ji visai neturėjo. Vyras neleido jai dirbti ir padarė taip, kad ji visiškai nuo jo priklausė.

Jos  mintis apie tai, ką daryti, nutraukė telefono skambutis. Ji manė, kad Igoris, todėl net nežiūrėjo į ekraną. Bet vaikelis ėmė muistytis, ji turėjo išjungti skambutį.

Bet skambino ne Igoris, o mirusiojo vyro mama. Zinaida Michailovna seniai neskambino Inai, galima sakyti, visai neskambino jai po sūnaus mirties. Bet kai jis buvo gyvas, jos puikiai sutarė.

Ina negalėjo kalbėti, drebantis balsas išdavė, kad ji ne pačioje geriausioje būklėje. 

 — Kur jūs, dukrele? – paklausė moteris.

Jau po 20 minučių prie laiptinės stovėjo taksi, iš kurio išlipo Zinaida Michailovna:

— Ina, sėsk į mašiną, mes važiuojame pas mane! – įsakmiai pasakė ji.

Dabar Ina gyvena pas buvusią anytą. Ji dirba, mažylis eina į darželį. Igoris skambino, bandė jai grasinti, kad jėga susigrąžintų, bet anyta pagrasino jam policija, kad jis pamirštų kelią į jos darbą.

Bonusas