Svarbiausia – tikėti

Tai dviejų dvynių gemalų istorija, kurie kalbasi gimdoje. Vienas kitam sako: „Klausyk, tu tiki, kad yra gyvenimas išėjus iš gimdos?“ – „Mažai tikėtina, bet kuriuo atveju, aš neįsivaizduoju, kas tai galėtų būti. O tu?“ – „Aš įsivaizduoju, kad tai galėtų būti kažkas panašaus į tunelį su šviesa jo gale. O kai mes iš jo išlįsime, tai atsidursime akinančioje šviesoje ir ten gausime didelį gurkšnį meilės“. – „Bet kuriuo atveju, nėra jokių įrodymų apie tą taip vadinamą gyvenimą išėjus iš gimdos. Niekas čia negrįžo, kad papasakotų, kas ten išorėje. Ir aš nematau, kaip gali egzistuoti kitas pasaulis be šito, kuriame mes dabar gyvename. Mes maitinamės per bambagyslę, mes juk negalime jos ištempti iki begalybės už mūsų pasaulio ribų“. Tada pirmas gemalas atsako: „Aš manau, kad mus maitins mūsų Mama“.  – „A, tai tu tiki ir „Mama?“ – „Žinoma“. – „Ir tu ją jau matei, šitą „Mamą“?“- „Ne, bet man atrodo, kad ji aplink mus, ji visur, ir būtent ji mus sukūrė“. Antrasis ironizuoja: „Jei ji tikrai egzistuoja, tai kodėl niekaip neapsireiškia?“ – „Kartais man atrodo, kad aš girdžiu jos balsą“, – sako pirmasis. Ir antrasis užbaigia: „Netikiu aš šiomis kvailystėmis. Gyvenime išėjus iš gimdos nieko nėra, ir nėra jokių „Mamų“.

Bernaras Berberis

Bonusas