Tavo gyvenimo ekskursija

Kartą žmogus išvyko į ekskursiją. Atvykęs į vieną tolimą šalį, jis nusipirko pilių, esančių salose, kelionių vadovą. Ten buvo nurodytos lankymo dienos ir  valandos, kartais labai ribotos. Viename puslapyje vyriškis pamatė specialų pasiūlymą „Tavo gyvenimo ekskursija“. Fotografijose šalia buvo įamžinta graži pilis, todėl jis labai panoro ten pabuvoti…

Kelionių vadove buvo sakoma, kad dėl priežasčių, kurios taps žinomos vėliau, už šią ekskursiją nebus imamas avansas, bet buvo prašoma iš anksto suderinti lankymo dieną ir valandą.

Suintriguotas neįprasto pasiūlymo, žmogus jau tą patį vakarą paskambino ir susitarė dėl vizito. Prie durų jį maloniai pasitiko apsaugininkas.

– O kiti lankytojai jau įėjo?

– Kiti? Pilies lankymas individualus, ir gido paslaugų mes nesiūlome.

Jis trumpai supažindino lankytoją su pilies istorija ir užsiminė apie visas vertas dėmesio įžymybes: paveikslus ant sienų, šarvus viršutiniame aukšte, karinius ginklus salėje po laiptais, katakombas ir kankinimų kambarį požeminiame kalėjime.

Baigęs pasakojimą, jis įteikė svečiui šaukštą ir paprašė laikyti jį įgaubta dalimi į viršų.

– O kam tai?

– Mes neimame įėjimo mokesčio. O ekskursijos kainą įvertiname tokiu būdu: kiekvienam lankytojui duodame šaukštą, iki viršaus pripildytą smulkiu smėliu, jame telpa lygiai 100 gramų, ir siūlome savarankiškai vaikščioti po pilį. Paskui mes pasveriame smėlį, likusį šaukšte, ir prašome lankytojo po svarą už kiekvieną išbarstytą gramą…

– O jei aš neišbersiu nė gramo?

– Tokiu atveju jūsų apsilankymas bus nemokamas.

Lankytoją nustebino ir sudomino tokia sąlyga. Svetingas šeimininkas pripildė šaukštą smėlio, ir vyriškis pradėjo savo ekskursiją.

Pasitikėdamas rankos tvirtumu, jis lėtai pakilo laiptais, neatitraukdamas akių nuo šaukšto. Viršuje, prie šarvų salės, jis nusprendė neiti vidun, kadangi vėjas galėjo nupūsti smėlį ir pasirinko iškart leistis žemyn. Praeidamas pro salę su kariniais ginklais, stovinčiais po laiptais, jis suprato, kad juos apžiūrėti iš arčiau galima tik pasilenkus per turėklus. Tai nebuvo pavojinga, bet šaukšto turinys turbūt beveik visas išsibarstytų, todėl jis apsiribojo salės apžiūra iš tolo. 

Dėl tos pačios priežasties jis nepateko į požeminį kalėjimą, kadangi ten būtų tekę leistis labai stačiais laiptais. Labai patenkintas jis priėjo prie ekskursijos pradžios vietos, kur jo laukė apsaugininkas su svarstyklėmis rankose.

– Stebėtina, bet jūs praradote tik pusę gramo, – paskelbė jis.

– Sveikinu, vizitas jums yra nemokamas.

– Ačiū.

– Ar jūsų apsilankymas buvo malonus? – paklausė jis pabaigai.

Turistas, neilgai dvejojęs, nusprendė būti atviras. 

– Tiesą sakant, nelabai. Aš visą laiką galvojau apie smėlį ir nesidairiau į šalis.

– Koks siaubas! Žinote, aš jums padarysiu išimtį. Aš vėl pripildysiu jūsų šaukštą, todėl kad tokios taisyklės, tačiau pamirškite smėlį. Po 12 minučių ateina kitas lankytojas. Jūs turite spėti grįžti iki jo.

Negaišdamas laiko, senjoras paėmė šaukštą ir užbėgo viršun, metė greitą žvilgsnį į eksponatus, kūlvirsčia nusirito laiptais į požeminį kalėjimą, užberdamas laiptus smėliu. Ten jis neužsilaikė nė minutei, kadangi laikas spaudė. Lyg ant sparnų jis pakilo po laiptais, kur pasilenkęs jis išbarstė smėlio likučius iš šaukšto. Pažvelgęs į laikrodį jis suprato, kad praėjo jau 11 minučių. Laiko ginklų apžiūrai neliko, ir jis vėl nubėgo prie išėjo, kur atidavė tuščią šaukštą prižiūrėtojui. 

– Na ką gi, be smėlio, bet nesijaudinkite, mes juk susitarėme. O kaip šį kartą? Jums patiko ekskursija?

Lankytojas ne iš karto rado ką atsakyti. 

– Iš tiesų ne, – atsakė jis galiausiai. – Aš galvojau tik apie tai, kad nepavėluočiau, išbarsčiau visą smėlį, bet nepajutau jokio malonumo.

Prižiūrėtojas užsirūkė pypkę ir tarė:

 – Yra žmonių, kurie eina per gyvenimą, stengdamiesi už nieką nemokėti, ir negali pasimėgauti ta kelione. Yra kiti, kurie amžinai skuba, greitai viską praranda – ir taip pat nepajunta malonumo. Tik  nedaugelis perpranta gyvenimo mokslą. Jie atskleidžia sau kiekvieną kampelį ir mėgaujasi kiekvienu momentu. Jie žino, kad už viską teks mokėti, bet supranta: gyvenimas to vertas.

Bonusas